bruta

brūta, ae u. brūtes, is, f. (got. brūths, ahd. brūt), die Braut, Neuvermählte, Corp. inscr. Lat. 3, 4746 u. 12666 (brutes). Gloss. V, 314, 32 ›nurus, bruta‹.

brūta, æ, et -tes, is, f. , bru : CIL 3, 4746 ; 12666 ; Gloss. 5, 314, 32.

*bruta, ae. f.
柏樹類。

Suggest a Translation
See an image