emanco
ē-manco, āvi, 1, v. a. [mancus],
- to maim, Labien. ap. Sen. Contr. 5, 33 fin.
ē-manco, āvī, āre (ex u. mancus), verstümmeln, Labien. b. Sen. contr. 10 (4) (33) § 24 K.
ēmancō, āvī, āre (e, mancus), tr., rendre manchot : Labien. d. Sen. Rhet. Contr. 10, 33, 24.