Grundiles

Grundīles or Grundūles, ium, m.,

• an appellation of the Lares, Cass. Hem. ap. Diom. p. 379 P.; Non. 114, 31; Arn. 1, 15.

Grundīlēs (-dūlēs), ĭum, m. , Grundiles ou Grundules [nom donné aux dieux lares] : Hemin. d. Diom. 384, 1 ; Non. 114, 31.