fututor

fŭtūtor, ōris, m. [futuo],

• a copulator, Mart. 1, 91, 6; 7, 30, 3.

futūtor, ōris, m. (futuo), der Beischläfer, Mart. 1, 91, 6 u. 7, 30, 3. Corp. inscr. Lat. 4, 1503 u. 2242: zsgz. fūtor, ibid. 4, 2248.

fŭtūtŏr, ōris, m. , qui a des rapports de sexe : Mart. 1, 90, 6 ; 7, 30, 3.