sortilator

sortilātor, ōris, m. (sors u. fero) = sortilegus, Porphyr. Hor. sat. 1, 6, 114 zw. (Meyer sortilegos).

sortĭlātŏr, ōris, m. , devin : *Pomp. Porphyr. Hor. S. 1, 6, 114.