pipatus
pīpātus, ūs, m. [pipo],
- a peeping, piping, chirping: pullorum, Varr. L. L. 7, § 103 Müll.
pīpātus, ūs, m. (pipo), das Piepen, pullorum, Varro LL. 7, 103.
pīpātŭs, abl. ū, m. , piaulement : Varro L. 7, 103.
pīpātus, m.: pigolio Varr
♢ abl. -ū.