dyseros
dysĕrōs, ōtis, adj., = δύσερως,
- loving unfortunately, Aus. Epigr. 92, 1.
dyserōs, ōtis (δύςερως), unglücklich in der Liebe, Auson. epigr. 95, 1. p. 221 Schenkl.
dўsĕrōs, ōtis, m. (δύσερως), malheureux en amour : Aus. Epigr. 92, 1.