menotyrannus
mēnŏtўrannus, ī, m. (μηνοτύραννος), lʼarbitre des saisons : CIL 6, 511.
Et Attidi sancto Menotyranno.Vide Vandal. Dissert. 1. pag. 29. et 146. Reynes. Epist. 19. pag. 616.
Et Attidi sancto Menotyranno.Vide Vandal. Dissert. 1. pag. 29. et 146. Reynes. Epist. 19. pag. 616.