Proca

Prŏca, ae, m., v. Procas.

Proca u. Procās, ae, m., König von Alba, Vater des Numitor u. Amulius, Form -a, Liv. 1, 3, 9. Ov. met. 14, 622; fast. 6, 143: Form -as, Verg. Aen. 6, 767. Oros. 2, 2, 3.

Prŏca, æ, m. , v. Procas : Liv. 1, 3, 9 ; Ov. M. 14, 622 ; F. 6, 143.