θεοσεβέω
θεοσεβέω, serve God
θεοσεβ-έω,
- serve God, Plu. Fr.inc. 22, D.C. 54.30; τὸ θ. SIG 708.18 (Istropolis, ii B.C.).
θεοσεβέω-ῶ, honorer la divinité, être pieux, DC. 54, 30 ; Clém. 1, 529 ; Chrys. 9, 465 edd. Migne.
Étym. θεοσεβής.
θεοσεβέω, gottesfürchtig sein, DC. 54.30 u. a.Sp.