Διόβλητος
Διό-βλητος, ον, = foreg., Democr. 152, Nonn. D. 2.511.
- 2 smitten by Zeus, ib. 21.223, Ael. NA 6.62, Fr. 250, Anon. Incred. 17.
Διό·βλητος, ος, ον [ῐ] frappé par Zeus, foudroyé, El. N.A. 6, 62 ; Nonn. D. 21, 221.
Étym. Διός, βλητός.